Mažosios renovacijos programa daugiabučiams, specialistų teigimu, unikali galimybė gauti valstybės paramą ir minimaliomis išlaidomis pagerinti pastato šildymo sistemas, dėl ko galima sutaupyti iki 30 proc. išlaidų šildymui, pastebimai pagerinti komforto sąlygas bei apsisaugoti nuo legioneliozės.
Atsipirks per kelis metus
„Paprastai šildymo sistemos renovavimas atliekant kompleksinį daugiabučio atnaujinimą sudaro apie 10 proc. bendros sąmatos. Tačiau vien šis veiksmas gali leisti sutaupyti iki 30 proc. šilumos nuostolių karšto vandens ir šildymo sistemoje. Ir šiuo metu dar turite unikalią galimybę gauti Valstybės paramą“, - sako „Danfoss“ šildymo sistemų specialistas Justas Rutkauskas.
Apsaugos nuo legionelos bakterijų
Kaip pasakoja J. Rutkauskas, mažoji renovacija be sumažėjusių šildymo sąskaitų išsprendžia ir keletą kitų svarbių problemų.
Pirmoji – tai karšto geriamo vandens sistemos trūkumų pašalinimas. Dažnai senuose daugiabučiuose toliau nuo šilumos mazgo esančiuose butuose tenka ilgokai palaukti, kol pradės bėgti karštas vanduo, o už bėgantį šaltą vandenį jūs vis tiek mokate kaip už karštą.
„Dar baisiau už dideles sąskaitas yra tai, kad vėsesnis nei numatyta higienos normose karštas vanduo gresia rimtais sveikatos sutrikimais, mat žemesnė nei 43 laipsniai šilumos temperatūra – ideali vystytis legioneliozę sukeliančioms bakterijoms“, - pasakoja šildymo sistemų specialistas.
Dar viena problema susijusi su „gyvatukais“ – jei sistema nesubalansuota, pasitaiko, kad jais teka per karštas vanduo ir per didelis jo srautas. Tai reiškia, kad per gyvatukus patiriami dideli šilumos nuostoliai, kuriuos gyventojams reikia apmokėti.
Taip pat svarbu tai, kad investicijos į šildymo sistemų sureguliavimą, neįvertinus pagerėjusio komforto, atsiperka per 3-5 metus, kai kitų kompleksinės renovacijos sektorių atsiperkamumas trunka kelis kartus ilgiau.
Valstybė padengs 30 proc. išlaidų
Nesubalansuota šildymo sistema lemia ne tik didesnes išlaidas, bet ir gerokai mažesnį komfortą, o kai kur net antisanitarines sąlygas. „Beveik kiekvieną žiemą pasigirsta gyventojų skundai, kad namuose per šalta, o mokėti reikia lyg šildytų normaliai. Tai senų daugiabučių su nesubalansuotomis šildymo sistemomis problema, kai viename bute 16, kitame 26 laipsniai šilumos. Vieniems reikia papildomai šildytis elektriniais radiatoriais, kiti slepia radiatorius po pagalvėmis, kad būtų vėsiau“, - pasakoja J. Rutkauskas.
Mažosios renovacijos projektas leidžia susitvarkyti šilumos mazgą, taip pat susibalansuoti šildymo ir karšto vandens sistemas. „Pagal šią programą galima nebrangiai daugiabutyje įsirengti individualią apskaitą, susibalansuoti visą sistemą, įsirengti balansinius ventilius, kurie tolygiai paskirstys šilumos srautą bei termoreguliatorius, leisiančius reguliuoti šilumos kiekį. Tai apsimoka padaryti ir be jokios paramos, bet dabar, dalyvaujant mažosios renovacijos programoje, valstybė padengs 30 proc. išlaidų“, - sako J. Rutkauskas.
Specialisto skaičiavimais, priklausomai nuo daugiabučio, mažosios renovacijos kaina vienam butui svyruotų tarp 10-15 eurų už kvadratinį metrą.
Paraiškas priims iki liepos 1 d.
Kaip pasakoja Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus pavaduotoja Gintarė Burbienė, mažosios renovacijos priemonė sukurta dėl kelių priežasčių. „Pirmiausia yra tokių daugiabučių, kuriems galbūt šiuo metu nėra būtina kompleksinė renovacija, kartais užtenka sutvarkyti tik šildymo sistemą. Antra – kultūros paveldo namai dažnai net neturi galimybės dalyvauti kompleksinėje renovacijoje, nes šiems pastatams taikomi specialieji reikalavimai. Galiausiai „mažoji“ renovacija suteikia gyventojams galimybę įsidiegti pavienes energinio efektyvumo didinimo priemones“, - aiškina G. Burbienė.
Teikti paraiškas dėl mažosios renovacijos galima iki š. m. liepos 1 dienos, projekto administratorius – BETA. Pagal projekto nuostatas, dėl paramos kreiptis gali daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai, savivaldybės energinio efektyvumo didinimo programos įgyvendinimo administratoriai, šilumą tiekiančios įmonės, taip pat kiti asmenys, įgalioti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų.
Kaip informuoja G. Burbienė, nors šiuo metu gautos 8 paraiškos, susidomėjimas priemone tikrai didelis ir, kaip rodo BETA patirtis, pagrindinis paraiškų srautas gaunamas baigiantis galutiniam pridavimo terminui.
Pagal mažosios renovacijos nuostatas, kompensuojamos šios išlaidos:
· Bendrosios nuosavybės teise valdomų elevatorinių šilumos punktų keitimas į naują automatizuotą šilumos punktą ar senų susidėvėjusių automatinių šilumos punktų, kurie automatiškai nepalaiko užduotos karšto vandens temperatūros pastato vidaus karšto vandens tiekimo sistemoje, atnaujinimas arba atskiro šilumos punkto daugiabučiame name įrengimas, įskaitant balansinių ventilių ant šildymo ir karšto vandens stovų įrengimą – privaloma Projekto metu įgyvendinti veikla;
· Šildymo sistemos pertvarkymas ar keitimas (įskaitant radiatorių keitimą, termostatinių ventilių įrengimą, vamzdynų keitimą ir (ar) vamzdynų izoliavimą, balansinių ventilių rengimą);
Individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas ir (ar) išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas;
· Karšto vandens sistemos pertvarkymas, susijusių elementų keitimas (rankšluosčių džiovintuvų ir kt., įskaitant vamzdynų keitimą ir (ar) izoliavimą.
Programai įgyvendinti numatyta skirti 5 mln. eurų.
Norintiems daugiau sužinoti apie mažosios renovacijos galimybes ir sąlygas „Danfoss“ kovo mėnesį ketina organizuoti specialius seminarus, apie kuriuos daugiau informacijos rasite www.danfoss.lt.
