ALMA projektas pagrįstas bendradarbiavimu tarp Nacionalinio mokslo fondo ir Pietinės Europos Observatorijos, kur Danfoss dalyvauja kaip dažnio keitiklių tiekėjas, jie naudojami šildymo ir vėdinimo sistemoms reguliuoti, kas yra labai svarbu toje pasaulio dalyje, kur pastebimi dideli temperatūros svyravimai. Tikimasi, kad iki 2012 metų 64 radijo teleskopai – kurie kartu paėmus yra dešimtį kartų galingesni, negu žymusis Hubble teleskopas – galės parodyti pirmųjų galaktikų, susikūrusių po didžiojo sprogimo, vaizdus. Astronomai renka informaciją apie visatos objektus, stebėdami jų energijos emisijas. Saulė ir kitos žvaigždės išskiria akiai nematomą šviesą, tačiau kiti objektai yra stebimi visiškai kituose dažniuose. Pavyzdžiui, senųjų galaktikų ir galaktikų gausybės – kurios susikūrė prieš milijardus metų tolimajame galaktikos krašte – bangos ilgis yra mažesnis negu vienas milimetras. Tai yra ilgųjų bangų tipas – lyginant su matoma šviesa – kurias ALMA teleskopas – didžiausias pasaulyje tokio tipo teleskopas – turi užregistruoti. 64 radijo teleskopai wibus išdėstyti taip, kad jie galės »fotografuoti« kartu. Tikima, kad įmanoma juos išdėstyti 18 kilometrų atstumu ir stebėjimo antenos sistema užfiksuos apie 23 000 kvadratinių metrų plotą.